Azijoje yra trys raganosių rūšys – megažolėdžių gyvūnų grupė, kuri yra viena didžiausių sausumos žinduolių planetoje. Rhinoceros gentis apima dvi glaudžiai susijusias rūšis, iš kurių viena yra Rhinoceros unicornis, paprastai žinomas kaip Indijos raganosis. Nors tai rūšis, kurios populiacija palaipsniui atsigavo, ji ir toliau kelia susirūpinimą tarptautinėms organizacijoms, kurios sprendžia planetos biologinės įvairovės klausimus.
Ši rūšis buvo ant išnykimo slenksčio XX a. pradžioje. Jos buveinių pavertimas žemės ūkio zonomis ir ragų bei kitų kūno dalių, tokių kaip oda, brakonieriavimas, sukėlė didelį spaudimą, kaip ir visų rūšių Rhinocerotidae šeima.
PlanèteAnimal, pasiryžęs skleisti gyvūnų biologinę įvairovę, pristato šį lapą apie Indijos raganosio savybes ir kviečiame prisėsti ir toliau skaityti.
Kilmė
- Azija
- Bangladešas
- Bhutan
- Indija
- Nepalas
Indiškojo raganosio savybės
Tai dideli gyvūnai, kurių ilgis viršija 3 metrus, aukštis apie 1,8 metro, o vidutinis svoris – 2 tonos. Jų odos spalva skiriasi nuo rudos iki sidabriškai pilkos spalvos, o įvairiose kūno vietose yra apnašų, atsirandančių dėl pačios odos suformuotų raukšlių, todėl susidaro įspūdis, kad ji yra padengta šarvais; ši savybė ypač būdinga vyrams kaklo lygyje. Kita odos ypatybė yra iškilimų buvimas įvairiose kūno vietose.
Tiek Indijos raganosio rūšies patinai, tiek patelės turi vieną ragą, kurio ilgis gali siekti daugiau nei 50 cm. Kaip ir visų kitų raganosių, ragas yra ne kaulinis, o keratino darinys, neprisirišęs prie gyvūno kaulo. Patelės paprastai būna mažesnės ir lengvesnės nei patinai.
Indiško raganosio buveinė
Indijos raganosio buveinę daugiausia sudaro miškai, pievos ir šlapžemės. Šiuo atžvilgiu jo galima rasti kai kurių baseinų pakrančių pievose ir, nors pirmenybę teikia salpoms, jos yra ir pelkėse bei su jais besiribojančiose miškuose. Dėl žmonijos teritorijos plėtimosi labai sumažėjo natūralus raganosių arealas.
Anksčiau šios rūšys apėmė šiaurinę Indiją, Indo, Gango ir Brahmaputros baseinus, taip pat Pakistano ir Birmos sienas bei dalis Nepalo, Bangladešo ir Butano.Dabar jis randamas tik saugomose Indijos teritorijose, pvz., Pabitoros laukinės gamtos draustinyje arba šiuose nacionaliniuose parkuose: Kaziranga, Manas, Orang, Jaldapara, Gorumara, Dudhwa ir Katerniaghat, taip pat kai kuriose Nepalo dalyse.
Indiško raganosio įpročiai ir gyvenimo būdas
Patinai yra pavieniai, jų teritorijos nėra tokios struktūrinės kaip kitų raganosių rūšių, pavyzdžiui, b altųjų raganosių, todėl jų plotai sutampa, nors kai kuriais atvejais tai gali sukelti konfrontaciją, kai jie susitinka tose vietose, kur jie maitinasi ir slampinėja, konfrontacijos, kurios kartais gali būti net mirtinos. Patelės taip pat yra individualios savo įpročiais, nebent jos akimirksniu prisijungia prie patino veisimui arba yra su dar nesavarankiškais jaunikliais.
Jie yra puikūs plaukikai, todėl neretai juos galima matyti ilgai praleidžiančius vandenyje.Jie linkę gaminti išmatas, prikrautas feromonų, kurias kaupia, kad parodytų savo buvimą. Jie taip pat skleidžia įvairių tipų garsus, kad galėtų bendrauti. Jie linkę maitintis auštant arba sutemus, todėl nejuda karščiausiomis paros valandomis.
Indijos raganosio dieta
Indiškas raganosis, kaip ir kitos rūšys, maitinasi tik augalų vartojimu, nes yra žolėdis. Jo mityba, nors ir daugiausia sudaryta iš žolelių arba žolių, ypač aukštesniuose aukščiuose, taip pat paprastai apima lapus, šakas, pakrančių ar vandens augalus, vaisius ir net dirbtinius augalus. Šiuos raganosius taip pat traukia laižyti sūrius ar daug mineralinių medžiagų turinčius akmenis, tikriausiai tam, kad patenkintų šiuos mitybos poreikius.
Norėdami maitintis augmenija, jie remiasi įtempia viršutine lūpa, kuri šiek tiek išsikiša iš apatinės lūpos.Suvalgius maistą, jis visiškai įstumiamas į burną, kad būtų galima toliau kramtyti. Šiems raganosiams vandens reikia kelis kartus per dieną.
Indiško raganosio reprodukcija
Indijos raganosių rūšys gali veistis ištisus metus ir dažniausiai dominuojantys patinai veisiasi prieš savo pavaldinius. Siūloma, kad patinai pateles suvoktų pagal kvapą, kurį jos skleidžia karščio metu, tada prasideda savotiškas piršlybavimas ir jie jas vejasi. Tačiau paprastai tarp poros kyla tam tikra konfrontacija, kol moteris leidžia susijungti.
Nėštumas trunka apie 16 mėnesių ir atsiveda vienas veršelis, sveriantis vidutiniškai 70 kg. Lytinė branda labai skiriasi: vyrams – apie 9 m., o patelėms – nuo 4 iki 5 metų. Patelės linkusios susilaukti palikuonių maždaug kas 3 metus per savo reprodukcinį gyvenimą.Likus kelioms dienoms iki naujos atžalos gimdymo, jie užtikrina, kad iš ankstesnės sąjungos gimęs kūdikis taptų savarankiškas.
Indijos raganosio apsaugos valstybė
Indijos raganosis yra pažeidžiamos apsaugos būklės ir, kaip minėta anksčiau, buvo ant išnykimo slenksčio. Šiuo metu pagrindinės grėsmės yra brakonieriavimas, siekiant komercializuoti ragus ir odą, tačiau tai nėra vienintelė priežastis; tam tikrų egzotinių augalų invazija šioje vietovėje taip pat konkuruoja su tais, kurie sudaro Indijos raganosio maisto bazę. Kita vertus, Indijos raganosio buveinių keitimas dėl žemės ūkio veiklos plėtros ir šlapžemių, kuriose gyvena šie gyvūnai, sumažėjimas daro didelį spaudimą rūšiai. Šių gyvūnų koncentracija mažose populiacijos vietose taip pat turi įtakos jų stabilumui.
Nr.Indijos ir Nepalo vyriausybės, taip pat nevyriausybinės organizacijos įdėjo daug pastangų siekdamos apsaugoti Indijos raganosių rūšis. Tačiau norint visiškai kontroliuoti medžioklę ir šių gyvūnų poveikį aplinkai, reikia padidinti spaudimą.
Indijos raganosio nuotraukos
